Sausio 27 d. kontaktinis renginys dėl SAZ

Taip pat primename, kad 2023 m. sausio mėn. 27 d. (penktadienį), 10 val., Žemės ūkio rūmų Priesalyje (2 aukšte, K. Donelaičio g. 2, Kaune) organizuojamas renginys „Sanitarinių apsaugos zonų registravimo praeitis, dabartis ir ateitis. Ką reikia žinoti ūkio subjektams?“

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1777, kuriuo dvejiems metams pratęsta galimybė ūkio subjektams įregistruoti sanitarines apsaugos zonas (toliau – SAZ), atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir Nekilnojamojo turto registro valdytojui pateikiant teritorijų įregistravimą patvirtinančius duomenis. Įstatyme įtvirtinta, kad neatlikus šių procedūrų iki 2025 metų, subjektai nebegalėtų tęsti vykdomos veiklos.

Siekiant užtikrinti sklandų SAZ įregistravimo procesą, renginio metu numatoma pristatyti naujas SAZ įregistravimo procedūras bei klaidų taisymo galimybes, taip pat atsakyti į ūkio subjektams kylančius klausimus, kad būtų išvengta neigiamos įtakos jų vykdomai veiklai bei nebūtų pažeisti teisėti jų interesai.

Renginyje dalyvauti bei diskutuoti kviečiami Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, VĮ Registrų centro, Savivaldybių asociacijos atstovai bei kiti suinteresuoti subjektai.

Renginys vyks kontaktiniu būdu, todėl maloniai kviečiame dalyvauti ir registruotis paspaudus ant šios nuorodos – https://forms.gle/4thJCEdETS4xbY4BA

 

*****

PLAČIAU APIE KLAUSIMO PROBLEMATIKĄ

Kas yra sanitarinės apsaugos zona (SAZ) ?

Gyvulininkystės ūkiai skleidžia nemalonius kvapus, triukšmą, išmetami oro teršalai, todėl jau apie 50 metų Lietuvoje galioja teisės aktai, draudžiantys žmonėms apsigyventi arti fermų – taip vadinamoje sanitarinėje apsaugos zonoje (sutrumpintai – SAZ). Prie didesnių gyvulininkystės ūkių visuomet buvo privaloma SAZ. Gyventojų ir gyvulininkystės objektų konfliktų atsiradimą sprendė ir tebesprendžia SAZ. Jeigu SAZ yra tvarkingai įforminta, jos yra laikomasi, ir jei SAZ nėra gyventojų konfliktų nekyla. Teoriškai SAZ galėtų nebūti, jei fermas uždengtume dideliais sandariais ,,kupolais“, iš po kurių nei kvapas, nei garsas, nei jokia tarša negalėtų prasiskverbti. Tokie ,,kupolai“ egzistuoja kai kurių valdininkų fantazijose, todėl labai dažnai yra bandoma panaikinti SAZ, neva tai – sovietinis reliktas.

Kada atsirado SAZ?

Prie visų didelių gyvulininkystės objektų SAZ buvo nustatytas jų pastatymo metu iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo. Šie SAZ buvo įtraukti į žemėtvarkos žemėlapius, šiuose SAZ nebuvo gyventojų (išskyrus išskirtinius ir nestandartinius atvejus), o apie šiuos SAZ buvo žinoma visoms suinteresuotoms tarnyboms, žemėtvarkos institucijoms, savivaldybėms, architektams ir pan. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos teisės aktai perėmė LTSR laikais galiojusius SAZ atstumus ir juos įtvirtino 1992 m. LRV nutarimu Nr. 343, o nuo 2020 m. šie dydžiai perkelti į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – SŽNSĮ).

Pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius (SG)*	Sanitarinės apsaugos zonos plotis, m
Triušių (nuo 300)	100
Arklių, avių, ožkų, žvėrelių, paukščių, išskyrus broilerius ir vištas (nuo 300)	300
Kiaulių (nuo 300 iki 499)	500
Kiaulių (nuo 500)	1 500
Broilerių, vištų (nuo 300)	1 000
Galvijų:
nuo 300 iki 1 199	300
nuo 1 200	500

Taigi – visus pastaruosius 50 metų SAZ ribose teisiškai nebuvo statyti gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties objektų.

***

Šiandien daugybė ūkių ir įmonių vis dar nesuvokia, kokią problemą jiems užtaisė 2018-2019 metais Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas ir išleistas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ). Pagrindinė problema – ūkių, neįregistravusių SAZ, veikla bus negalima. Ką tai reiškia ūkiui? Kita pagrindinė problema – niekas nekoordinuoja SAZ įregistravimo proceso, kuris yra labai sudėtingas, o prieš 30-50 metų įkurtoms fermoms gali būti ir pražūtingas. Procesas paliktas likimo valiai. Rajonų NŽT nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos, ŽŪM tyli, o geriausias laikas įregistruoti SAZ jau yra praėjęs. Paskutinę 2022 m. savaitę pakeistas SŽNSĮ dar labiau komplikuoja situaciją. Ūkiai nebegali įregistruoti SAZ, nes nuo 2023-01-04  jau privaloma atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir iš naujo nusistatyti SAZ ribas. Jei tos ribos netelpa į nustatytas įstatymu, tuomet reikia gauti žemės savininkų, į kurių sklypus patenka naujas SAZ, sutikimus.

Kodėl kai kur SAZ nebuvo įregistruoti ?

Dėl valstybės institucijų aplaidumo žemės reformos metu (maždaug 1992 – 2000 m.), ženkli dalis SAZ apribojimų nebuvo tinkamai įregistruoti. Paprastai kalbant, atliekant žemės grąžinimą prie fermų esantiems sklypams SAZ ribose, į nuosavybės dokumentus nebuvo įrašyta sąlyga, kad sklypui taikomi specialieji žemės naudojimo apribojimai. Tai atsitiko ne visur – kai kuriuose rajonuose nebuvo, kituose buvo įrašyta, prie kai kurių objektų SAZ registruotas, prie kitų – neregistruotas. Reikia prisiminti, kad anuomet nebuvo informacinių sistemų, elektroninių registrų ir panašių dalykų, kur būtų galima iš karto surasti SAZ. Tuo metu veikė kitokia sistema – teisės aktus turėjo išmanyti specialistai ir juos taikyti. Tačiau buvo ir tokių atvejų, kad netaikė. Ar SAZ ribose esančių sklypų nuosavybės dokumentuose yra įrašyti specialieji žemės naudojimo apribojimai niekas kitas be žemę tvarkančių specialistų negalėjo patikrinti.

Kaip turėjo veikti sistema ir kur dingo atsakomybė ?

Kai pilietis SAZ ribose ketino statyti gyvenamąjį namą, architektas turėjo pasižiūrėti į 1992 m. LRV nutarimą Nr. 343, skriestuvu ir liniuote pamatuoti koks yra atstumas nuo fermos ir neleisti tokio statinio SAZ ribose. SAZ atstumai buvo nustatyti teisės akte ir galiojo, tereikėjo atsiversti LRV nutarimą ir pamatuoti atstumą nuo gamybos objekto iki planuojamo gyvenamojo objekto. Institucijos neturėjo derinti gyvenamųjų statinių atsiradimo, kadangi galiojo teisės akto draudimas. 1992 m. LRV nutarimas Nr. 343 yra privalomas vienodai visiems – ir ūkiams, ir gyventojams ir institucijoms. Šiuo atveju, teisės akto nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, negalioja. Jei kažkas atsakingas pasirašė statybą SAZ riboje leidžiantį dokumentą, tuomet iš karto aišku, kas pažeidė anuomet galiojusį  teisinį reglamentavimą. Jei nepasirašė, vadinasi statyba vyko neteisėtai. Šiandien daug kas bando nutrinti šią aplinkybę, nukreipti kalbą apie tai, kad ,,nebuvo registro“. Registrai atsirado vėliau, tačiau iki jų atsiradimo nebuvo skaitmeninių registrų, viskas buvo popieriniuose dokumentuose, bylose,  t. y. buvo kitaip veikianti sistema su atsakingais specialistais, kurie privalėjo žinoti kas yra SAZ ir atsakė už tai, kad jo ribose nebūtų statinių ir negalėjo dėti parašo ant projekto SAZ teritorijoje.

Kyla svarbus klausimas – ar kas nors imsis pasiaiškinti konkrečias aplinkybes, kaip ir kodėl  kai kurių rajonų SAZ teritorijose atsirado gyvenamieji namai, nors tai nebuvo leidžiama? Kažkas juk leido ?  Kaip atsitiko, kad kai kuriuose rajonuose vis tik buvo laikomasi LRV nutarimo, o kituose – ne. Kodėl?

Gyvulininkystės ūkių vargai įregistruoti SAZ

Prasidėjus konfliktams dėl gyvulininkystės ūkių skleidžiamų nemalonių kvapų, Aplinkos ministerija nuo  2014 m. įsakymu  į Statybos techninį reglamentą 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“  įrašė sąlygą statinio projektavimui – turi būti nustatyta SAZ.

Dėl šios aplinkybės kiaulininkystės ūkiams prasidėjo problemos gauti statybų leidimus. Statyti reikėjo ne vien tik fermas, tačiau ir mėšlides, ir biodujų jėgaines, įvairius kitus ūkiui reikalingus statinius. Dalyvavimas Kaimo plėtros programoje taip pat buvo apribotas – juk  nieko nepasistatysi, kol nėra įregistruotos SAZ.  Bandydami įregistruoti SAZ, ūkiai susidūrė su problemomis. Tačiau niekas nepaaiškino kaip turi elgtis ūkiai, nebuvo jokios informacijos sklaidos – viskas kaip po širma paslėpta. Po eilės kreipimųsi į ŽŪM ir NŽT (matyt su šiuo reiškiniu susidūrė ne vien fermos, tačiau ir kiti, gal net ir valstybinės reikšmės objektai), valstybės institucijos šią klaidą pripažino ir sukūrė teisinį mechanizmą klaidoms ištaisyti – įrašant SAZ apribojimus ten, kur jie nebuvo įrašyti dėl žemėtvarkos institucijų darbuotojų kaltės. Remdamiesi šiuo teisiniu mechanizmu kiaulininkystės ūkiai atkakliai bandė įregistruoti jiems priklausančius SAZ, tačiau susidūrė su daugybe dirbtinių kliūčių įregistruojant SAZ. Susidurta su nuolatiniu rajonų NŽT atsirašinėjimu vilkinant atrašymų laiką maksimaliais terminais, nenoru ir priešinimusi įregistruoti SAZ. NŽT padaliniams šiam darbui nuolat trūko lėšų, kai kur labai stigo noro padėti, kai kurių rajonų NŽT ignoravo ūkių prašymus ir bandymai įregistruoti SAZ vyko labai skirtingai – priklausė nuo kiekvieno rajono NŽT darbuotojų kompetencijų. Buvo labai pavyzdingų rajonų NŽT tarnybų, tačiau kai kuriuose rajonuose vilkinimai buvo akivaizdūs. Taigi ne visi ūkiai suspėjo įregistruoti SAZ įstatyme nustatytu laiku. Neatmestina, kad daugybė kitų gyvulininkystės šakų ūkių net ir nesuprato, kad jie turi limituotą laiką įregistruoti SAZ.

Kodėl 2022 m. gruodį buvo keičiamas SŽNSĮ ?

Kadangi per 30 metų dėl kai kurių valstybės ir savivaldybių institucijų aplaidumo, teisės aktų reikalavimų nepaisymo ir kontrolės nebuvimo, prie kai kurių gyvulininkystės objektų gyventojai vis tik apsigyveno SAZ teritorijose, vis garsiau pasigirsta tokių SAZ apsigyvenusių asmenų reikalavimai apriboti ar net sustabdyti gyvulininkystės ūkių, prie kurių jie patys sąmoningai įsikūrė, veiklą. Pastaruoju metu taisant klaidas ir registruojant AB ,,Vilniaus paukštynas“ SAZ  kilo didelis ažiotažas, kadangi per tam tikrą laiką savivaldybei nekontroliuojant padėties,  SAZ teritorijoje apsigyveno ypatingai daug asmenų, įsikūrė visuomeniniai objektai. Niekas nesigilina, kodėl taip atsitiko.  Seimo narės R. Tamašūnienė ir A. Gedvilienė, siekdamos išspręsti problemas, prie vieno objekto Rudaminoje, suskubo taisyti SŽNSĮ, tačiau šis skubotas taisymas sukūrė naujas problemas, kurios užkrautos visiems Lietuvos gyvulininkystės ūkiams, net tiems, kurie jau įregistravo SAZ.

Kokie pokyčiai įvyko SŽNSĮ 2022 m. gruodį ?

Pagrindinė problema ta, kad SAZ prarado dalį savo prigimtinės prasmės – jei SAZ ribose jau apsigyveno piliečiai – ūkis yra verčiamas surasti būdą, kaip sumažinti taršą būtent to piliečio sklype. Susikirtus legaliems ūkiams su pusiau legaliai SAZ atsiradusiais gyventojais, SAZ reglamentavimas pakeistas taip, kad ūkiai dėl savo veiklos ir taršos tapo labiau neteisėti, nei kad SAZ neturėję atsirasti gyventojai.

Kitas pokytis – SAZ riboje nebuvo galima statyti gyvenamųjų namų ir pan., tačiau nuo 2023-01-04, jei ta SAZ registruota kaip istorinės klaidos atitaisymas – namus statyti leidžiama. Tačiau leidžiama ne atgaline data, o nuo 2023-01-04 d.  Todėl klausimas, ar tie, jau esantys statiniai yra legalūs, vis dar gali būti keliamas teismuose. Nuo 2023-01-04 SAZ riboje draudžiama keisti žemės paskirtį į gyvenamąją paskirtį. Vadinasi, nauji gyvenamieji namai galės atsirasti, tačiau reikės pasistengti įrodyti, kad naujas gyventojas yra ūkininkas, kuriam taikoma išimtis statyti namą žemės ūkio paskirties žemėje. Stebima situacija, kad tokios veiklos vyksta, todėl tikėtina, kad tokie ,,ūkininkai“ ims ir įsikurs prie didelės fermos, o vėliau pareikš savo pretenzijas.

Kodėl ginamas ne teisės aktų laikęsis ūkis, o teisės aktus pažeidęs žemės savininkas ?

Įdomu tai, kad nors NŽT kai kuriuose rajonuose neregistravo SAZ, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 53 straipsnis numato baudą už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą ar objektų naudojimą  nenustačius įstatymuose nurodytų sanitarinės apsaugos zonų – bauda siekia nuo 250 € iki 400 €, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 450 € iki 850 €. Už pakartotinius pažeidimus baudos dvigubai didesnės. Yra atvejų, kai ši bauda buvo pritaikyta. Tačiau kaip galima bausti ūkio vadovą, jei NŽT neregistruoja SAZ?

Kylantys klausimai, į kuriuos norėtųsi atsakymo iš AM ir  ŽŪM:

Kodėl valstybės institucijos, daug metų reikalavusios iš ūkio subjektų registruoti SAZ ir netgi baudusios už veiklos vykdymą neįregistravus SAZ, nesukūrė normalių sąlygų SAZ įregistruoti, nekontroliavo šio proceso ir grasino veiklos nutraukimu nuo 2025 m., užuot padėjusi įregistruoti SAZ ? Tiems ūkiams, kurie vis tik atliko milžinišką biurokratinį darbą ir įveikė visus NŽT barjerus ir galiausiai įregistravo SAZ, paskutinę 2022 metų dieną SAZ prarado funkciją apsaugoti ūkį nuo SAZ esančių gyventojų priekaištų dėl kvapų ir kitų normų ir buvo paverstas į įrankį iš veiklos vykdytojo reikalauti taršos mažinimo, kvapų mažinimo, kompensacijų ir veiklos nutraukimo. Kyla klausimas, kaip bus sprendžiami šie konfliktai ?

SAZ registravimo proceso valdymas

Reikia pažymėti, kad ūkiai yra suinteresuoti SAZ įregistravimu, tačiau patys be NŽT to veiksmo atlikti niekaip negali. Tačiau keistai atrodo, kai ūkis, parašęs prašymą įregistruoti SAZ, sulaukia rajono NŽT reikalavimo pateikti sklypų, esančių SAZ ribose, sąrašus. O juk kai kuriose 1500 m. spindulio SAZ yra ir virš 400 sklypų. Vis tik NŽT valdo informaciją apie žemės naudotojus, savininkus, sklypų numerius ir pan. Tai NŽT turi žinoti žemėlapius, sklypus, sklypų savininkus ir pan. o ne priešingai – ūkiai neturi galimybės surinkti kelių šimtų sklypų kadastrinių numerių ir pan. Kitas momentas – NŽT rajonai praneša ūkiui, kad ,,nėra finansavimo“ ir todėl ūkio prašymo įregistruoti SAZ negali patenkinti.

Akivaizdu, kad esant tokiam valstybės institucijų neveikimui ir priešinimuisi, ūkio subjektai negalėjo įregistruoti SAZ iki SŽNS įstatyme nustatyto 2022-12-31 dienos termino. Iki 2022 m. galo likus vos dviem savaitėms visai netyčia paaiškėjo dar vienas nuostabą keliantis dalykas – pasirodo, kad SAZ kadastrinių duomenų įrašymas, tai dar nėra ,,SAZ įregistravimas“. Pasak NŽT, ūkiai turėjo patys (su privačių matininkų pagalba) įsikelti erdvinius duomenis į Registrų centro puslapį. Tik tuomet SAZ  laikomas įregistruotu. To neatlikus, visi kadastriniai SAZ duomenys 2025-01-01 dieną  pavirs į nieką, o ūkio veikla taps ,,negalima“. Taigi ūkiai, kurie tas paskutines 2022 m. gruodžio dienas sugebėjo sukelti  erdvinius duomenis, galbūt išvengs prievolės nuo 2023 sausio 4 d. atlikti Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo  – sutaupys po keletą tūkstančių eurų. Tačiau jau kyla klausimai – o ką daryti tais atvejais, kai visas SAZ įregistruotas, o keletas sklypų savininkų nesutiko registruoti SAZ, o rajono NŽT pritarė tam nesutikimui, nors įstatymas numato, kad savininko sutikimo nereikia ?