Spalio 14 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su Aplinkos ministerija (AM) socialiniams partneriams pristatė, kaip nuo 2023-iųjų veiks papildomų išmokų schema už gamtai naudingus darbus. Ministerijų specialistai buvo pagirti už nuveiktą didelį darbą, tačiau nuotolinio renginio dalyviams, kurių skaičius siekė net pustrečio šimto, kilo ir labai daug klausimų. Kaip buvo patikinta, po šio pirmojo ekoschemų pristatymo atskiros diskusijos bus surengtos su visomis žemdirbių asociacijomis.
Viešosios lėšos – visuomenės gerovei
Įžanginiame žodyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pastebėjo, kad ateinantis finansinis periodas yra pirmasis, kai politikai diktuoja konkrečias priemonės. Viešosios lėšos bus teikiamos keliant tam tikras sąlygas, kompensacinėmis išmokomis bus skatinama prisidėti prie visuomenės gerovės.
Pagal visoms ES šalims privalomus įsipareigojimus ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų (TI) turi būti skiriama ekoschemoms, ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų skiriama aplinkosaugos ir klimato tikslams.
Išmokų architektūra planuojama atsižvelgiant į naujosios BŽŪP ambiciją – link sveikesnių ir tvaresnių maisto sistemų, tačiau kartu išlieka tikslas išlaikyti apsirūpinimo maistu ir gamybos potencialą, didinti ūkių gyvybingumą, konkurencingumą ir atsparumą.
Lygiai taip pat svarbūs nacionaliniai prioritetai iki 2030 m.: mažesnis mineralinių trąšų naudojimas (15 proc. palyginti su 2020 m.), 15 proc. žemėnaudos ekologinei gamybai, mažesnės žemės ūkio ŠESD emisijos (11 proc. palyginti su 2005).
Tvarus ūkininkavimas siejamas ne tik su sveikų prieinamų maisto produktų gamyba, bet ir klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės atkūrimo ir saugojimo, dirvožemio apsaugos, vandens kokybės gerinimo, kraštovaizdžio atkūrimo ir saugojimo, gyvūnų gerovės užtikrinimo tikslais.
Bazinei išmokai – GAAB ir VR
Pareiškėjai, norėdami gauti bazines tiesiogines išmokas, turės atitikti Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartus bei Valdymo reikalavimus (VR).
2023-2027 m. laikotarpiui numatomų Valdymo reikalavimų projekte iš viso 11 VR. Jie žemdirbiams nėra naujiena, vieni jau taikomi, o dėl kitų jau buvo diskutuota, kaip antai jau nuo 2002 m. ketinama taikyti reikalavimus dėl laukinių paukščių apsaugos (paukščiams svarbiose teritorijose), natūralių buveinių apsaugos.
GAAB standartai, kurių iš viso 9, dauguma atitinka dabartinius žalinimo reikalavimus, bet yra ir naujų. Po liepos mėnesį įvykusio susitikimo su socialiniais partneriais ŽŪM šiek tiek juos pakoregavo.
Nauja tai, kad atsižvelgiant į daugiamečių pievų plotų sumažėjimą Lietuvoje planuojama įtraukti reikalavimą tokias pievas išlaikyti ūkio lygiu. Jas arti bus leidžiama tik išskirtiniais atvejais. Neišlaikius daugiamečių pievų bus privalu jas atkurti tame pačiame ar kitame plote ir jas išlaikyti 5 metus.
Taip pat diskutuota dėl GAAB standarto Sėjomaina ir pasėlių įvairinimas, pagal kurį pareiškėjai turės laikytis trinarės sėjomainos reikalavimų: sėjomainą privalės sudaryti bent trys skirtingi nariai, tas pats pasėlis į tą patį lauką po einamųjų metų galės sugrįžti ne anksčiau nei po dvejų metų. Tai minimalus sėjomainos modelis, o pasirenkant ambicingesnę sėjomainą galima bus dalyvauti kompleksinės ekoschemos veikloje ir už tai pelnyti papildomus taškus. (Šis standartas nebus taikomas deklaruojant mažiau negu 10 ha ar deklaruojant daugiamečius augalus, ar kai daugiau kaip 75 proc. ariamos žemės užima žoliniai ar ankštiniai augalai, pūdymas, taip pat sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.)
Kiti GAAB standartai: durpynų ir šlapynių apsauga (planuojama įgyvendinti nuo 2024 m.); ražienų deginimo draudimas; paviršinio vandens apsauga; dirbamų šlaitų apsauga; dirvos apsauga jautriausiu periodu; kraštovaizdžio elementų ir kitų neproduktyvių elementų išskyrimas (netaikoma mažesniems nei 10 ha ūkiams, numatyta ir daugiau išimčių), jautrių pievų apsauga.
ŽŪM vertinimu, naujųjų GAAB ir VR įgyvendinimas netaps didesne našta nei dabar. Taip teigiama pavyzdžiu paėmus teorinį pareiškėją, kuris augina grūdines kultūras ir deklaruoja 100 ha ariamos žemės. Dabar jam taikomi trys GAAB standartai: dirva turi būti padengta per žiemą, reikia taikyti minimalius sėjomainos reikalavimus bei skirti bent 4 proc. ariamosios žemės kraštovaizdžio elementams ir neproduktyviems elementams. Laikydamasis valdymo reikalavimų toks ūkininkas turi užtikrinti vandenų apsaugą nuo taršos nitratais, tinkamai ir tausiai naudoti augalų apsaugos produktus. Ateityje tokio ūkio šeimininkas turės taikyti GAAB ir VR atsižvelgdamas į konkrečias specifines sąlygas: jei turi daugiamečių pievų ar jautrių daugiamečių pievų, šlapynių ir durpynų plotų, jei kalvotas reljefas ir pan.
Ekoschemos – savanoriškai pasirenkamos
Ekoschemos – savanoriškai pasirenkama agroaplinkosaugos ir klimato priemonė, leidžianti pelnyti papildomų TI. Anksčiau pasiūlyto kompleksinės ekochemos modelio pagal Nyderlandų pavyzdį, kuris buvo pasiūlytas liepos mėnesį ir kuris buvo sukritikuotas socialinių partnerių, nutarta atsisakyti.
Dabar ekoschemų modelis – iš kelių dalių: tai kompleksinė ekoschema ir atskiros ekoschemos pagal sritis: sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė; pievų priežiūra; perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; gyvūnų gerovė.
Išmokos būtų mokamos tik už plotus, kuriuose yra įgyvendinamos ekoschemos veiklos, o ne už visus ūkio plotus.
Kompleksinė ekoschema būtų taikoma tik veiklai ariamoje žemėje. Ji skatins ūkininkus rinktis ne kurią nors vieną, o grupę veiklų, mat norėdamas gauti papildomą išmokų dalį pareiškėjas turės surinkti tam tikrą taškų skaičių, kuris parodo aplinkosauginį efektą. Kokios yra galimybės surinkti tuos taškus, kaip patikino ŽŪM specialistai, galima bus įvertinti pildant deklaraciją. Reitingavimas pasitelkiant taškų sistemą ar kitą metodologiją valstybėms narėms bus privalomas, kuris leis užtikrinti ekoschemų veiksmingumą ir efektyvumą.
Papildomai siūloma pagal ūkio specifiką pasirinkti vienuolika veiklų.
Tarp jų aukštesnio standarto sėjomaina (bent 4 laukų). Tai veikla, kuri labiau prisidėtų prie dirvožemio išsaugojimo ir kokybės gerinimo. Jai būtų taikomas 4 metų įsipareigojimų laikotarpis (nelygu veikla, numatoma skirtinga įsipareigojimų trukmė). Tam plotui, kuriam būtų prisiimami įsipareigojimai, būtų taikoma papildoma išmoka. Jos preliminarus dydis dar nėra įvertintas.
O štai galimas „uždarbis“, kurį duotų tarpinių pasėlių (atskirų augalų sąrašo ar jų mišinių) bei azotą fiksuojančių tarpinių pasėlių veikla, jau preliminariai apskaičiuotas. Tarpinių pasėlių laikymas per žiemą ūkininkui galėtų sugeneruoti papildomus 133-155 Eur/ha.
Atskiros ekoschemos pagal sritis pavyzdys – Pievų priežiūra. Pareiškėjas galėtų penkeriems metams įsipareigoti ariamą žemę (durpžemius, eroduotas žemes) keisti pievomis. Pievų ir šlapynių valdytojai galėtų prisiimti 1-2 metų trukmės įsipareigojimą tuos plotus tvarkyti ekstensyviu ganymu. Papildomą išmoką leistų gauti natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas, ekstensyvus šlapynių tvarkymas.
Kartelė nuleista, bet daug neaiškumų
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad ekoschemų modelis buvo rengiamas bendradarbiaujant su mokslininkais.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis pastebėjo, kad pristatytas variantas šiek tiek pasikeitęs, didesnis akcentas skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui. Anot mokslininko, dabar kartelė šiek tiek nuleista.
Tačiau nuotoliniame pristatyme dalyvavusiems žemdirbių organizacijų atstovams kilo labai daug klausimų dėl detalių, išmokų architektūros. Ne vienas išreiškė nuomonę, kad ji per daug sudėtinga, o ypač taškų skaičiuoklė.
Vienas per kitą pastabas teikė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos kanapių augintojų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovas Mindaugas Maciulevičius.
Kai kurių asociacijų atstovai ekoschemų modelyje neįžvelgė dalyvavimo galimybės savo atstovaujamai grupei. Dėl to apgailestavo Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovas Donatas Montvila, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narė Renata Vilimienė. Kaip paaiškino J. Stakėnienė, gyvulininkystės ūkių, kurie nėra mišrūs, taškų skaičiavimo sistema nepalies, tačiau šie ūkiai gauna susietąją paramą.
Ūkininkus ministerija ragino patiems pamėginti „pasimatuoti“ ekoschemas savo ūkyje, pažiūrėti, kaip veiktų taškų skaičiuoklė. Pastabos labai pravers tolimesnėse diskusijose tobulinant projektą.