Noras mokytis visą gyvenimą – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Jis ne tik užtikrina specialisto konkurencingumą darbo rinkoje, bet kartu skatina sumanios visuomenės augimą.
Siekia stiprinti ir kompetencijas, ir savivertę
Pažangiai ūkininkaujantys ūkininkai tvirtina, kad poreikis mokytis šiais laikais atsiranda net ir turint daugybę metų realios darbo patirties ar vystant savo verslą. Vienus paskatina asmeninis noras praplėsti savo turimas žinias ir išlikti konkurencingais darbo rinkoje, kitus – darbo specifika, trečius – noras keisti darbo pobūdį ar taikyti naujas technologijas, kurios didina pelningumą.
Mokytis niekada nevėlu
„Mokytis turime nuolat. Tai yra galimybė atnaujinti žinias, patobulinti turimas , o gal net ir persikvalifikuoti, ar pradėti dirbti taikant inovacijas ir naujus metodus. Šiais laikais tempas yra toks didelis, kad keisti savo darbo pobūdį yra įprasta, todėl neretai to prireikia ir vyresniame amžiuje. Matau, kad savo ūkyje taikydamas naujas technologijas pasiekiu geresnių ekonominių rezultatų, todėl tikrai galiu visiems pasakyti, kad ne be reikalo investuoju savo laiką į lankymąsi mokymuose, šviečiamuosiuose renginiuose, lauko dienose ir kt. Be to, labai naudingos ir mūsų – ūkininkų tarpusavio diskusijos, pasidalinimas patirtimis ir ateities įžvalgomis“, – sako ūkininkė iš Rokiškio r. Diana Rušėnaitė.
Nors „Mokymosi visą gyvenimą“ (MVG) sąvoka ir įgyvendinimas populiarėja, pagal paskutinius duomenis, Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. ES dažniausiai naudojamas „Eurostat“ MVG rodiklis apskaičiuojamas pagal 25-64 metų asmenų atsakymus apie jų mokymąsi paskutinių 4 savaičių laikotarpyje. 2017 m. ES vidutinis MVG rodiklis buvo 10,5 proc., o Lietuvoje jis tesiekė 5,7 proc.
LR ŽŪR indėlis į mokymosi procesą
Lietuvos Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) 2019 m. įgyvendino projektą „Žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams“.
Įgyvendinant projektą ypač didelis dėmesys buvo skiriamas žinioms apie tausojančią aplinką, inovacijų diegimą, siekiant ūkininkų įgūdžius bei gebėjimus pritaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, diegiant mokslo naujoves, siekiant sėkmingai įgyvendinti naujausius aplinkosaugos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, saugaus maisto gamybos grandinę. Projekto dalyviai buvo supažindinami su naujausiais ūkininkavimo būdais ir jų teikiama praktine nauda.
Mokymai skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, amatininkams.
„Mokymuose dalyvaujantys ūkininkai supranta, kad gyvenimas juda pirmyn ir jiems būtina tobulinti savo žinias ir įgūdžius, naudojant savo ūkiuose inovacijas, gerąją praktiką, taikant aplinkosaugos reikalavimus ir žinoma, kad vykstant rinkų globalizacijai, šalies ūkiams ypač svarbu konkuruoti vidaus ir užsienio rinkose, didinant konkurencingumą, siekiant geresnių gamybos ir ekonominių rodiklių. Ūkininkaujantiems svarbu numatyti pelningiausią žemės ūkio veiklos kryptį ir gamybos struktūrą, kurios veikla būtų konkurencinga nuolat kintančioje rinkoje, o rezultatai tenkintų dirbančių ūkio narių vartojimo poreikius ir jų užimtumą. Ūkio pelningiausios gamybinės veiklos krypties pasirinkimas ir gamybos optimizavimas, atitinkantis vietovės situaciją ir ūkio narių poreikius, yra svarbūs, siekiant maksimaliai ir efektyviai pasinaudoti teikiama finansine parama pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir Lietuvos valstybės pagalbos priemones“, – sako LR ŽŪR lektorė – konsultantė Rūta Misevičienė.
Nuotraukoje: Rokiškio r. ūkininkė Diana Rušėnaitė.
