Klimato kaita, augantis gyventojų skaičius žemės ūkiui kasdien pateikia vis daugiau uždavinių. Iššūkiai ir sprendiniai aptarti kovo 28 d. Briuselyje vykusioje Žemės ūkio ateities forumo metinėje konferencijoje.
Savo įžvalgomis dalijasi forume dalyvavę Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) dr. Arūnas Svitojus ir ŽŪR Tarybos narys, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr.Algis Gaižutis.
Tradicinis, 15 kartą surengtas žemės ūkio forumas „Kurkime ateitį dabar“ šiemet sutraukė apie tūkstantį įvairių organizacijų atstovų iš viso pasaulio. Pranešimus išklausęs ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus pripažįsta, kad žemės ūkiui kasmet tenka vis sudėtingesni uždaviniai. Šiandieną turime rasti formulę kaip klimato kaitos ir geopolitinių krizių kontekste išmaitinti gyventojus ir tuo pačiu metu dirbti darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
„Žemės ūkis atsirado prieš maždaug 12 tūkst. metų. Per pastarąjį šimtmetį pasiekėme didžiausią pažangą, įdiegėme daug technologijų ir dabar užauginame daugiau maisto nei galime suvartoti. Šiandieną mūsų planetoje rekordinis žmonių skaičius – kiek daugiau nei 8 mlrd. Tačiau vieni badauja, o kiti – švaisto maistą. Šiandien užauginame tiek maisto, kad galėtume pamaitinti 10 mlrd. žmonių. Problema yra ne žemės ūkyje, o vartojime. Mes puikiai galime apsirūpinti maistu lokaliai ir taip prisidėtume prie taršos mažinimo. Mums nereikia jautienos transportuoti iš Brazilijos, mes turime puikių ūkininkų Lietuvoje, Europoje“, – vietos ūkių ir ūkininkų reikšmę akcentavo dr. A. Svitojus.
Konferencijoje aptartos ir intensyvaus žemės ūkio pasekmės. Net 70 proc. dirbamos žemės plotų ES yra nualinti. Ties išnykimo riba yra ir tūkstančiai įvairių augalų, gyvūnų rūšių. Tai verčia ieškoti sprendimų čia ir dabar siekiant išsaugoti bioįvairovę, stabdyti dirvožemio degradacijos procesus. Viena iš aptartų priemonių – 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų klasifikuojamų pavojingais naudojimą žemės ūkyje. „Matydami problemas, turime siūlyti ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimo būdus. Žemė – yra visų mūsų turtas, turime ja rūpintis. Pavojus gamtai – pavojus žmonijai“, – įspėja dr. A. Svitojus.
Diskusijoje dalyvavęs dr. A. Gaižutis neabejojo, kad išsakytos mintys turės įtakos ateinančio laikotarpio Bendrajai žemės ūkio politikai. Anot jo, panaudojant mažiau išteklių turėsime patenkinti augančius žmonijos poreikius, investuoti į naująsias pažangias technologijas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Komisija, iškėlusi labai aukštą Žaliojo kurso kartelę, pati traukiasi nuo kai kurių savo siūlymų. Dr. A. Gaižutis pastebėjo, kad kuris laikas ES vyro įtampa dėl sunkiai pasiekiamų aplinkosauginių tikslų žemės ūkiui.
„EK turėjo užmojį ES atkurti gamtą taip kaip ji atrodė prieš 70 metų. Tačiau niekas nenori grįžti į sovietų okupacijos metus. Mes tuo metu neturėjome tiek miškų, kiek turime dabar. Ar mums reikėtų iškirsti miškus? Kiekvienas sprendimas turi būti logiškas, pamatuotas. Gerai, kad į ekspertų siūlymus buvo įsiklausyta ir nuo dviprasmiškų idėjų traukiamasi“, – sakė dr. A. Gaižutis.
Konferencijoje taip pat aptarti svarbūs geopolitiniai iššūkiai, diskutuota kaip sukurti atsparesnę ir tvaresnę maisto ir žemės ūkio sistemą, ko išmokome iš energijos krizės bei pristatyti kiti agrosektoriui aktualūs klausimai.
Daugiau informacijos apie Žemės ūkio ateities forumą „Kurkime ateitį dabar“ galite rasti čia: https://forumforag.com/video/?y=2023