Žemės ūkio rūmų vienas iš tikslų – žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimas ir informavimas, kuriuo rūpinamasi nuolat. Svarbu pažymėti, kad kiekvieną dieną džiugina aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į mokymus ir jų žingeidumas. Šiandien vis daugiau ūkininkų diversifikuoja veiklas, ieško naujų verslo galimybių ir bendradarbiavimo formų. Deja ūkininkai pasigenda siauros specializacijos mokymų, kuriems įgyvendinti Lietuvoje stokojama lektorių ir praktikų. Patys ūkininkai pripažįsta, kad jiems trūksta vadybinių kompetencijų, kooperacijos suvokimo, o gal tiesiog jos įrankių, kuriuos panaudojant galėtų įvykti proveržis ir šioje srityje.
Mokymasis visą gyvenimą – pasirinkimas ar būtinybė?
Žmogaus gyvenime mokymasis vyksta nuolat – to reikalauja pats gyvenimas. Tačiau sąvoka „mokymasis visą gyvenimą“ kviečia suformuoti ir palaikyti pozityvų požiūrį į mokymąsi ir paversti jį savo įpročiu. Mokymasis visą gyvenimą apima tiek profesinius įgūdžius, tiek ir asmeninį tobulėjimą. Ūkininkai, kurie mokosi visą gyvenimą, yra nuolat motyvuoti, nes jie tai atlieka sąmoningai ir savo noru. Šis mokymasis ne tik pagilina turimas kompetencijas, tačiau praplečia akiratį, suteikia kur kas daugiau galimybių pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip sako vasario mėnesį Žemės ūkio rūmų organizuotuose mokymuose dalyvavusi jaunoji ūkininkė Laima Grašytė „noras uždirbti, yra tiesiogiai susijęs su noru mokytis, taikyti naujoves savo veikloje, kas tikrai atsiperka ir pavirsta naujomis galimybėmis. Kai prapleti kompetencijas, patiri daug daugiau pasitenkinimo iš gyvenimo ir kasdienio savo darbo. Matau tik gerąsias nuolatinio mokymosi puses, kurios ne tik suteikia pasitikėjimą savimi, sumažina rizikas ir atsitikus nenumatytiems pokyčiams suteikia galimybę lengvai prisitaikyti, patikrina idėjas ir įsitikinimus, o svarbiausia – supažindina su puikiais ir kompetentingais lektoriais bei kolegomis ūkininkais, iš kurių man, kaip jaunai ūkininkei, tikrai yra ko pasimokyti. Manau, kad teorija, taikoma su praktika ir ūkininkų praktika grįstomis gerosiomis patirtimis – geriausia, kas gali būti mokymosi procese“, – sako L. Grašytė.
Žemdirbių mokymo(si) formos ir programos
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė ir projekto „Ūkininkų kompetencijų ugdymas“ vadovė Irmina Kudarauskienė informuoja, kad atsižvelgiant į ūkininkų poreikius yra parengta ir atnaujinta 16 mokymo programų: Ekologinio ūkininkavimo pagrindai; Retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ir prieskoninių vaistinių augalų veislės ir auginimo technologijos; Kompleksinės paramos reikalavimai; Pieno ūkio efektyvumo didinimas ir klimato kaitos mažinimas veislininkystės pagalba; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Aplinkosauga ir tręšimo planavimas; Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai; Naujausios technologijos ekologinės gamybos ūkiuose; Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas; Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės; Buhalterinės apskaitos svarba ūkininko ūkyje; Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje; Galvijų skerdimas ir skerdenų paruošimas aukštos kokybės galvijienos gamyboje, pagal kurias ūkininkai gali pasirinkti mokymus. Svarbu pažymėti, kad mokymai, pagal aukščiau išvardintas mokymo programas, ūkininkams yra nemokami, kadangi Žemės ūkio rūmai mokymus organizuoja įgyvendinant projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, pagal kurią bus apmokyta per 3 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų.
„Šiandien yra labai išaugęs ūkininkų poreikis teorinės dalies mokymuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Kaip ūkininkai pažymi, kad taip yra sutaupomas ir laikas, ir kuro sąnaudos. Stebime ir naujos kartos ūkininkų mokymosi poreikius, atliekame monitoringą. Ūkininkai pripažįsta, kad mokytis, tobulinti savo žinias ir jas taikyti praktikoje – labai svarbu. Juk tie, kurie savo ūkiuose taiko naujas technologijas, atsižvelgiant į naujus reikalavimus, įsitikino, kad įgytos žinios gali ženkliai prisidėti ir prie ekonominės naudos“, – sako I.Kudarauskienė.
2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijai patvirtinus rekomendacijas šalims narėms dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų, kuriuose pateikiamos rekomendacijos Lietuvai, matome, kad tęstinio mokymo(si) poreikis ypač svarbus. Tarp pateiktų rekomendacijų – skatinti pažangų, atsparų ir įvairų žemės ūkio sektorių, užtikrinantį aprūpinimą maistu; Sustiprinti aplinkos apsaugą ir klimato veiksmus ir prisidėti siekiant su aplinka ir klimatu susijusių ES tikslų; Stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą ir tenkinti visuomenės poreikius; Skatinti ir dalintis žiniomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bei skatinti jų įsisavinimą.
Perėjimas prie tvarios maisto sistemos negali būti pasiektas be dalijimosi žiniomis, naujovių ir skaitmeninimo. Veikianti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (AKIS), padedanti pasiekti visus BŽŪP tikslus, turėtų padėti dalintis žiniomis tarp jos dalyvių. Tačiau dėl nepakankamų investicijų ir nepakankamos dalyvaujančių asmenų sąveikos, Lietuvos AKIS atrodo fragmentiška ir mažai orientuota į ūkininkų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų, skirtų priemonėms, susijusioms su informacija, žiniomis ir inovacijomis, Lietuvoje skiriama mažiau nei ES vidurkis. Imantis priemonių šioms silpnybėms įveikti būtų padidintas konkurencingumas ir našumas, kuris, nepaisant neseniai įvykusio augimo, vis dar nesiekia ES lygio.
Be mokymų, nuolatinio įgūdžių tobulinimo bei nuoseklaus kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų informavimo neįsivaizduojamas ES tikslų aplinkosaugos, klimato kaitos, inovacijų diegimo ir kt., įgyvendinimas.
