SAZ – geležinės klumpės žemės ūkiui

Tarsi pasakoje „Ežiukas rūke“ jau kuris laikas klaidžioja ūkininkai, kuriems nuo šių metų tenka sukti galvą, kur ir kaip įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas (SAZ). O tai savotiškas laiko ir kantrybės išbandymas, nes tenka minti bent kelių skirtingų institucijų slenksčius, susirinkti pažymas ir tai daryti kuo skubiau, mat to nepadarius iki 2025 m., gali tekti sustabdyti ūkinę veiklą.

Įvesti daugiau aiškumo dėl įregistravimo proceso praėjusį penktadienį užsimojo Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), pakvietę net šešių skirtingų institucijų atstovus. Šie su ūkininkais ir jų atstovais diskutavo apie SAZ praeitį, dabartį ir ateitį. Nors visi diskusijos dalyviai sutarė, kad praeityje pridaryta nemažai klaidų ir dabar pribrendo reikalas jas taisyti, tačiau ateitis išliko miglota. Iš žemės ūkio viceministro netgi pasigirdo siūlymas naikinti SAZ. Tačiau su tuo nesutinka ūkininkai.

Atsivijusios SAZ klaidos

Tai, kad SAZ klausimas ūkininkams itin aktualus, buvo galima įsitikinti penktadienį apsilankius ŽŪR, kur ir vyko konferencija „Sanitarinių apsaugos zonų registravimo praeitis, dabartis, ateitis“. Pilnoje salėje sėdėjo gamybinių ūkių vadovai, kuriems neaišku, kaip reikėtų elgtis registruojant SAZ ir kaip žinoti, ar jų ūkiai jau gali ramiau atsikvėpti ir šis klausimas jų nebeliečia. Pasikalbėti su ūkininkais jiems itin jautriu klausimu atvyko Aplinkos ministerijos (AM), Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Sveikatos apsaugos ministerijos, Registrų centro (RC), Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai.

Konferenciją atidaręs Algis Baravykas, ŽŪR vicepirmininkas, priminė, kad SAZ buvo sukurtos siekiant išvengti konfliktų tarp vietos gyventojų ir ūkininkų ar kitų gamybos, pramonės objektų. Anot jo, visą laiką, net sovietų okupacijos metais, o paskui ir atgavus nepriklausomybę, SAZ galiojo. Jis patikslino, kad gyvulininkystės ūkiams SAZ nustatyta 1992 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 343, t. y. SAZ buvo draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Iki 2000 m. galiojo atskiri normatyvai rusų kalba, nes iki tol jie nebuvo panaikinti. Būtent šie normatyvai buvo ypač aktualūs kiaulininkystės kompleksams arba ūkiams, kurie turėjo istorinį SAZ. „Labai keista, kad ten, kur galioja draudimas, iškilo gyvenamieji namai. SAZ norma visada galiojo“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas. Jis taip pat pridūrė, kad nuo 2008 m. SAZ klausimu vyko daug diskusijų. Tačiau pačiam ūkiui įregistruoti SAZ nebuvo galimybės, nes buvo reikalingas žemės savininko sutikimas. Jis tikino, esą buvo pripažinta, kad valstybė padarė klaidų žemės reformos metu ir buvo sukurtas teisinis mechanizmas žemės reformos laikotarpiu neįregistruotiems SAZ įregistruoti.

Pasak A.Baravyko, 2015 m. liepą jį pasiekė ŽŪM išaiškinimas, kokiu būdu įregistruojamos SAZ, ištaisant praeities klaidas. Tačiau ir šis klaidų taisymo būdas ne visais atvejais suveikė. Kai kurie NŽT rajonų skyriai atkakliai neregistravo ūkių SAZ. Jis įvardijo ir pagrindinius neįregistravimo motyvus: įrodymų apie ūkio statusą (kaip kiaulininkystės fermos ar komplekso) nebuvimas arba netikimas NŽT, lėšų trūkumas SAZ byloms rengti. Jis stebėjosi, kad apie erdvinius duomenis ūkininkai ir juos vienijančios asociacijos sužinojo tik praėjusių metų gruodžio viduryje. Dar labiau nuvylė tai, kad iš ŽŪM ir NŽT nebuvo jokio koordinavimo. Pasak A.Baravyko, tik 18 kiaulių ūkių įregistravo erdvinius duomenis.

Daugiau klausimų nei atsakymų

ŽŪR vicepirmininkas pristatė ir kelis visiški naujus atvejus, kai ūkininkai bandė įregistruoti SAZ, tačiau atsimušė kaip į sieną. „Matininkas įkėlė erdvinius duomenis paskutinėmis gruodžio dienomis. Tačiau nebuvo sutarties tarp matininko ir RC erdvinių duomenų kėlimui. Sutarties sudarymas ir pasirašymas buvo nedelsiant inicijuotas, tačiau užtruko keletą dienų ir 2022 m. gruodžio 28 dieną įkelti duomenys buvo apdoroti RC platformoje 2023 m. sausio pradžioje. Ar SAZ įregistruota?“, – klausė susirinkusių svečių A.Baravykas. RC atstovai kalbėjo, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.

Taip pat stebina, kad šiuo metu pasitaiko sklypų, kurie vienu metu turi du statusus – SAZ registruotos ir neregistruotos.

Panašius klausimus kėlė ir salėje susirinkę žemės ūkio atstovai. Įmonės „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius dėstė, kad jo valdomos bendrovės SAZ įregistravo, tačiau taip ir negavo jokio raštiško patvirtinimo, ar visas procesas sklandžiai užbaigtas. Jis tikino, kad RC išrašas verslininkams leistų lengviau atsikvėpti ir turėti garantiją, kad ilgai trukęs procesas sklandžiai užbaigtas.

Vis dėlto tiems, kas nespėjo susitvarkyti SAZ, kvepia nemalonumais. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus draudžiama vykdyti veiklą be įregistruotos SAZ. „Ką reiškia draudžiama veikla? Kas išsiveš karves ar viščiukus?“, – klausė A.Baravykas konferencijoje, taip ir neišgirdęs konkretaus atsakymo, kaip reikės elgtis gyvulininkystės ūkiams, nesugebėjusiems per dvejus metus įteisinti SAZ.

Kas laukia?

Siekiant užtikrinti sklandų SAZ įregistravimo procesą, renginio metu pristatytos naujos įregistravimo procedūros bei klaidų taisymo galimybės. Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė Matusevičė sakė, kad pirmą kartą AM su ūkininkais susitinka aptarti žemėtvarkos klausimų, mat ši sritis jai yra nauja. „Turėsime suderinti visų interesus – gyventojų ir žemdirbių. Mes visada palaikome ryšius su socialiniais partneriais, todėl visada išklausome visas puses. Greitų sprendimų nežadame, nes visa tai turės „praeiti per Seimą“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.

Monika Juodvalkė, AM Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė, pristatė, kad įregistruoti SAZ buvo galima ir iki praėjusių metų pabaigos, tačiau to nepadariusiems nuo šių metų teks nueiti kiek ilgesnį kelią, t. y. ne tik atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, bet ir įregistruoti erdvinius duomenis. Ji taip pat pabrėžė, kad higienos normos gyvenamojoje aplinkoje galioja nepriklausomai nuo to, ar ji yra SAZ, ar ne. Atlikus poveikio visuomenei sveikatos vertinimą, SAZ ribos gali išsiplėsti.

Jos teigimu, vykdant ūkinę veiklą, iki naujųjų metų reikėjo suformuoti sklypą, nekilnojamojo turto registre (NTR) ir nekilnojamojo turto kadastre (NTK) padaryti įrašus apie taikomas specialiąsias sąlygas, pasirūpinti, kad NŽT įrašytų duomenis apie taikomas specialiąsias sąlygas ir galiausiai, turint įrašus NTR ir NTK, pradedamos taikyti specialiosios sąlygos. „Iki 2022 metų pabaigos SAZ į NTK ir NTR buvo įrašyta ir pažymėta grafiškai, tačiau erdviniai duomenys neteikti. Dabar pagal grafinę dalį parengiami erdviniai duomenys, kuriuos organizuoja veiklos vykdytojas. Veiklos vykdytojas erdvinius duomenis ir prašymą registruoti SAZ pateikia NTR ir galiausiai SAZ registruojamas specialiųjų žemės naudojimų sąlygų (SŽNS) registre“, – aiškino SAZ registravimo ypatumus M.Juodvalkė.

Suabejojo SAZ reikalingumu

ŽŪR susirinkę ūkininkė klausė, kiek iki šiol turime ūkių, kurie teisingai suregistravę visas SAZ? Vėliau RC atstovai paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. (LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) įsigaliojimo dienos), suinteresuoti asmenys pateikė, o NTR tvarkytojas įregistravo į Nekilnojamojo turto registrą 342 tūkst. SŽNS teritorijas ir padarė atitinkamus įrašus žemės sklypų, kurie patenka į nustatytas SŽNS teritorijas, registro įrašuose. Tiesa, tarp jų – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ įregistravo tik 25 ūkiai. „Ar mes nepamesime žemės ūkio Lietuvoje? Būsim patys kalti? Pirksime lenkišką mėsą ir pieną. Ar negalime kaip nors palengvinti šito proceso? Ar sunešiosime šias geležines kurpes?“, – klausė ministerijos atstovų A.Baravykas.

Donatas Dudutis, žemės ūkio viceministras, atrėmė, kad žemės ūkio įmonės galėjo įsiregistruoti SAZ ir tai nebuvo taip sudėtinga, kaip yra dabar. „Buvo visos galimybės įregistruoti SAZ ir pats procesas nebuvo labai sudėtingas. Klaidas ištaisyti tikrai galėjote, ŽŪM ištransliavo šią žinią visoms žemės ūkio asocijuotoms struktūroms. Tiesa, ne visiems pavyko susitvarkyti, kai kuriose institucijose šie darbai „buksavo“, bet kaip visur, taip ir čia yra žmogiškasis faktorius. Sutinku, kad nuo šių metų įregistruoti SAZ sudėtingiau. Iš tiesų nežinau, ar SAZ įregistravimas duoda pridėtinę vertę ir ar jis yra reikalingas šiandieną. Įmonėms leidžiamą taršą iš esmės reglamentuoja taršos leidimai arba higienos normos. Kokią pridėtinę naudą duoda SAZ? Didesnės žemės ūkio bendrovės su savo SAZ patenka į gyvenvietes, o SAZ įteisinimo metu dėl gyventojų jau yra užprogramuotas konfliktas. Pamačius, kokius žingsnius reikia nueiti ūkiniams subjektams, panašu, kad visa tai tampa sunkiai sudėvimomis kurpaitėmis“, – suabejojo SAZ registravimo reikalingumu D.Dudutis.

Gytis Kauzonas, Paukštininkystės asociacijos vadovas, kalbėjo, kad tiems, kas gyvena SAZ, reikia užtikrinti tokias sąlygas, lyg jie gyventų viduryje miško, o tai iš esmės panaikina SAZ sąvoką. Jis taip pat pabrėžė, kad į SAZ neatsikeltų daugiau naujų gyventojų, o su jau gyvenančiais ras bendrą sutarimą.

Sunku, bet įmanoma

S.Leonavičius, „Idavang“ vadovas, po susitikimo sakė, kad tiek jam, tiek kitiems jo kolegoms pasidarė šiek tiek aiškiau. „Kalbėjome su atsakingais specialistais, ar mūsų SAZ yra tinkamai užregistruota. Lyg ir gavome žodinį patikinimą, kad viskas tvarkoje. Vis dėlto norisi gauti ir raštišką užtikrinimą, kad dokumentai sutvarkyti. Konferencijoje kėliau klausimą, kas man gali atsiųsti dokumentą, kad mano valdomų bendrovių SAZ tinkamai įregistruotos, tačiau nė vienas specialistas negalėjo pasakyti. Dėl šventos ramybės norisi turėti popierių, kuriame juodai ant balto būtų parašyta, kad procesas sėkmingai užbaigtas“, – sakė S.Leonavičius.

Jam kėlė nerimą viceministro D. Dudučio šnekos, kad SAZ išvis reikėtų atsisakyti. Verslininkas svarstė, kam tada reikėjo tokio mechanizmo, kuris iš esmės ir buvo sukurtas tam, kad nekiltų konfliktų tarp gyventojų ir ūkininkų. „SAZ turėjo veikti taip, kad atsikėlęs gyventojas nepasistatytų trobelės šalia mūsų tvoros ir vėliau nebandytų jos mums brangiai parduoti. Sutinku, kad SAZ įregistruoti nėra lengva, tačiau tai padaroma, mums pavyko, mes turime 13 SAZ. Tačiau darbus pradėjome dar 2017 m., todėl akivaizdu, kad tikrai labai ilgai užtrukome. Vis dėlto nematau prasmės atsisakyti SAZ“, – po renginio kalbėjo S.Leonavičius, vienų pažangiausių Lietuvoje kiaulininkystės kompleksų vadovas.