Naujienos

Seimo komitete pirmiausia – apie paramą nukentėjusiems sektoriams

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) balandžio 20 d. posėdžiavo keturiais klausimas. Darbotvarkėje ir parlamentinės kontrolės klausimai, ir svarstomi įstatymų projektai. Pradėta nuo svarbiausio – tikslinamų patvirtintų Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių.

Žemės ūkiui numatė papildomų milijonų

Patvirtintas biudžetas Vyriausybės teikimu bus tikslinamas jau antrąjį kartą. Pataisomis siekiama sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės.

Dėl patobulinto projekto Seimas turėtų balsuoti balandžio 28 d. Neatmetama, kad dėl geopolitinės krizės valstybės biudžetą gali prireikti koreguoti dar kartą. Tačiau kol kas šalies ekonomikos augimas, nors ir sumažėjęs, išlieka teigiamas.

Europos Komisija (EK) apsirūpinimui maistu užtikrinti skirtame pakete sunkumus patiriantiems Lietuvos žemės ūkio sektoriams numatė skirti 7,7 mln. eurų. Atsižvelgdama į tai, kad valstybėms narėms suteikiama galimybė prisidėti 200 proc., Vyriausybė siūlo iš biudžeto atseikėti 9,3 mln. eurų. Kofinansavimą. Į šią sumą veikiausiai įeis kiaulininkystės sektoriui teikti anksčiau numatyta, bet EK dar nepatvirtinta valstybės parama – 6,1 mln. Eur.

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Finansų departamento direktorė Regina Mininienė, paramos teikimo taisyklės rengiamos, derinimui jau paskelbtas projektas „Dėl išimtinės sureguliavimo pagalbos paukščių laikytojams administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Be to, atsižvelgiant į ŽŪM prašymą didinami paskoloms teikiamų garantijų lengvatinėmis sąlygomis limitai. Perskirsčius ŽŪM asignavimus taip pat bus padidintas bendrafinansavimas lengvatinėms paskoloms, taip suformuotas didesnis vokas (20 mln. Eur) investicijų į žemės ūkio valdas priemonės sričiai.

Diskutuota, kad žemės ūkio poreikiams reikalinga didesnė pagalba, ūkio subjektams stinga apyvartinių lėšų, gamybos sąnaudos brangsta kartais, tad neišvengiamai brangs ir maisto produktai vartotojams. Kriziniame pakete nerasta lėšų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) funkcijoms finansuoti – konfiskuotų gyvūnų išlaikymui, iš Ukrainos atvykstančių karo pabėgėlių gyvūnų augintinių apžiūrai.

KRK pritarė biudžeto projektui, tačiau jį siūlo tobulinti – VMVT skirti bent dalį (143 tūkst. Eur) jos funkcijoms atlikti reikalingų lėšų. Tam rekomenduojama perskirstyti ŽŪM asignavimus, numatytus gyvūnų augintinių ženklinimui.

Apie valstybinės žemės naudojimą

Kaip naudojama valstybinė žemė? Parlamentinę kontrolę atliekantis KRK sausio mėnesį priimtu protokoliniu sprendimu pasiūlė ŽŪM kartu su jai pavaldžia Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) atlikti būklės analizę.

Dabar tokia analizė buvo pateikta. Taigi apie žemės statistiką…

  • Nekilnojamojo turto (NT) registre įregistruota 5,87 mln. ha žemės. Iš jos 63,4 proc. sudaro žemės ūkio paskirties žemė, 31 proc. – miškų ūkio paskirties žemė. Likusi dalis tenka kitos paskirties, konservacinės paskirties ir vandens ūkio paskirties žemei.
  • NŽT patikėjimo teise valdo 976,8 tūkst. ha žemės ploto, iš jos NT registre neįregistruotos – 638,2 tūkst. ha (apie 83 tūkst. ha dirbamos žemės) ploto.
  • Valstybės žemės fondo duomenimis, apleistų žemių bendras plotas siekia apie 37,3 tūkst. ha (apie 1,1 proc. visų žemės ūkio naudmenų), ji sutelkta kalvoto reljefo ir mažo dirvožemio našumo balo teritorijose. Daugiausia tai privati žemė, bet yra ir valstybinės – 9,7 tūkst. ha (didžioji dalis neįregistruota NT registre. Nuo 2013 metų apleistų žemių plotas sumažėjo beveik 5 kartus.
  • Žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės ūkio naudmenas:
  • žemės ūkio naudmenos – 51,9 proc. (3,36 mln. ha):
    • ariamoji žemė – 46 proc. (3001 tūkst. ha);
    • sodai – 0,3 proc. (17 tūkst. ha);
    • pievos ir natūralios ganyklos – 5,6 proc. (368 tūkst. ha);
  • miškai (miško žemė) – 32,9 proc. (2150 tūkst. ha);
  • keliai – 1,6 proc. (107 tūkst. ha);
  • užstatyta teritorija – 3,7 proc. (243 tūkst. ha)‘
  • žemė, užimta vandens telkinių – 4,1 proc. (268 tūkst. ha);
  • medžių ir krūmų želdiniai – 3,2 proc. (209 tūkst. ha);
  • pelkės – 1,5 proc. (98 tūkst. ha);
  • pažeista žemė – 0,4 proc. (25 tūkst. ha);
  • nenaudojama žemė – 0,7 proc. (44 tūkst. ha).

Žemės naudojimo analizę pristatęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pasidalijo vizija, kad žemės ūkio veiklai nepatraukli apleista žemė potencialiai naudotina dviem paskirtims – miškingumui didinti (įskaitant agromiškininkystę) bei kitoms su žemės ūkio veikla tiesiogiai nesusijusioms reikmėms (saulės bei vėjo jėgainės ir kt.). Viceministras priminė, kad jau yra teisės aktų pakeitimai, palankūs miškų plėtrai. Sumažinta administracinė našta privačios žemės savininkams, veisiantiems miškus; sutrumpintas terminas, per kurį institucijos priima sprendimą dėl miško įveisimo ne miško žemėje ir medžių savaiminukų, augančių ne miško žemėje įtraukimo į apskaitą; nebereikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui veisti, kai miškas veisiamas mažuose plotuose; nenaudojamoje ar apleistoje žemėje skatinama išsaugoti savaime susiformavusius miškus.

Svarstant efektyvesnio valstybinės žemės naudojimo perspektyvą politikai turės apsispręsti, ar ir toliau valstybės rankose turėtų likti esami žemės ūkio paskirties žemės plotai. Nelygu sprendimas, kils ir kiti klausimai – dėl nuomos privatiems subjektams trukmės ar perleidimo privačiai nuosavybei kriterijų, savivaldybių vaidmens.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis stebėjosi tokia žemės apskaita, nes miškingumo statistika pagal Valstybinę miškų tarnybą yra kitokia, daug didesnė – miško žemės plotas sudaro 33,7 proc. šalies teritorijos. Aiškėja, kad šimtų tūkstančių hektarų neatitikimas skirtingų duomenų tvarkytojų statistikoje atsiranda dėl žemės paskirties traktavimo: į miškų apskaitą įtraukti ir miškai, esantys ne tik miško ūkio paskirties žemėje. „Bėda su miškų ūkio paskirties žemės traktavimu. Kai traktuojama skirtingai, susideda mokestiniai dalykai“, – pastebėjo LMSA vadovas, taip pat stebėdamasis dideliu NT neįregistruotų žemių plotu ir nerimaudamas, ar savininkai nebus verčiami iš savo kišenės mokėti matininkams už matavimus.

Parlamentarai savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad esamų pievų ir natūralių ganyklų plotas yra daug didesnis nei deklaruojamas. Atrodo, kad statistika gali padėti vykdyti Lietuvos įsipareigojimus.

„Matom neūkiškumą, senas klaidas“, – konstatuodamas žemės apskaitos netvarką sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas Vytautas Buivydas, siūlydamas pasinaudoti atskirose kadastro vietovėse vykdomais žemės reformos projektais. Taip pat jis išreiškė pasipiktinimą dėl dviprasmybės aplink apleistas žemes: lyg tai skatinamas biologinei įvairovei palankių salelių ūkių valdose atsiradimas, tačiau tuo pat metu ūkininkai už sumedėjusių augalų atsiradimą yra baudžiami.

Ekologinių ūkių šeimininkai piktinasi pagrįstai

KRK pradėjo parlamentinę kontrolę dėl ekologinio ūkininkavimo. Impulsą tam suteikė Aukštadvaryje įvykęs ūkininkų susirinkimas, kuriame „ekologai“ pažėrė priekaištus dėl naujų Ekologinio ūkininkavimo taisyklių – numatytos sąlygos gali paskatinti ne vieną pasitraukti iš pasirinkto kelio.

Taisyklės parengtos įgyvendinant nuo šių metų įsigaliojusio reglamento bei kitų ES teisės aktų nuostatas. Jos gerokai keičia pareiškėjų dalyvavimo sąlygas jau šių metų KPP paramos priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis parlamentiniam komitetui pristatydamas problemą piktinosi tvirtindamas, kad įsigaliojusiam naujam reglamentui nepadaryti „namų darbai“, neparengtas veiksmų planas. Nors ŽŪM buvo sudariusi darbo grupę, bet su socialiniais partneriais surengtas tik vienas „teorinis“ susitikimas. Pasak S.Daniulio, taisyklės surašytos ūkininkams nesuprantama kalba, trūksta informacijos, o jau atėjo sėjos metas. Pasikeitusios taisyklės gali „nukirsti“ ne vieną ūkininką. LEŪA siūlymu, taip paruošti neišdiskutuoti pakeitimai turi būti pristabdyti.

KRK nutarė siūlyti ŽŪM nepasibaigus pereinamajam finansinės paramos teikimo laikotarpiui nepriimti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, nes jie stabdytų ekologinio sektoriaus plėtrą bei ekologiškos produkcijos gamybos apimtis. Taip pat pažymėta, kad ūkininkams turi būti skiriama pakankamai laiko pasiruošti naujų taisyklių taikymui, todėl visi pakeitimai turėtų būti planuojami nuo 2023 m.

ŽŪM artimiausiu metu komiteto posėdyje turėtų detaliau pristatyti planuojamus taisyklių pakeitimus.

X