Balandžio 4 d. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus teikti paraiškas įmonėms ir ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms (AIE), piliečių energetikos bendrijoms (PEB), pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti minėtų bendrijų statusą, gauti finansavimą elektros energijos kaupimo įrenginių iki 500 kWh talpos įsirengimo išlaidų daliai padengti.
Planuojama paskirstyti daugiau nei 3,2 mln. Eur paramos.
Paraiškas galima bus teikti iki pasibaigs kvietimui skirtos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. spalio 4 d.
Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių, o naujas sezoninis jų energijos gamybos pikas artėja. Šių jėgainių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai, kurie suteikia galimybę kaupti pasigamintos elektros perteklių ir ją naudoti prireikus.
Lietuvos energetikos agentūra kviečia teikti paraiškas ne trumpiau nei vienerius metus veiklą vykdančias labai mažas, mažas ir vidutines įmones bei tokių įmonių statusą atitinkančius ūkininkus, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, piliečių energetikos bendrijas, pelno nesiekiančius juridinius asmenis, siekiančius įgyti minėtų bendrijų statusą, ir gauti dalies išlaidų finansavimą iki 500 kWh atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gaminamos elektros kaupimo pajėgumams įsirengti.
„Saulės ir vėjo elektrinių gamyba priklauso nuo gamtinių sąlygų, ne visada yra galimybė pasigamintą elektrą suvartoti iš karto, todėl kaupimo įrenginiai reikalingi elektros gamybos piko metu. Daugėjant nedidelės galios saulės ir vėjo jėgainių, valstybės parama orientuota būtent į poreikį kaupti saulės ar vėjo elektrinėse pasigamintą elektrą, nenorint prarasti jos pertekliaus, jeigu nėra galimybės viską suvartoti iš karto, – pabrėžia paramą administruojančios Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė. – Įvertinus 2023 m. skelbto kvietimo šiai paramai gauti rezultatus, nustatytos patrauklesnės sąlygos – pagal naujo kvietimo sąlygas paraiškas gali teikti tiek turintys elektros tinklų operatoriaus išduotas gamintojo, tiek ir gaminančio vartotojo sąlygas, taip pat dėl paramos kviečiamos kreiptis ne tik labai mažos ir mažos, bet ir vidutinės įmonės.“
Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiemet per kovo mėnesį vėjo elektrinės pagamino 300,6 GWh elektros energijos, arba 24 proc. daugiau nei pernai kovą, o saulės elektrinės generavo 93,4 GWh elektros, arba net 167 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Kaupiklių įsirengimui planuojama paskirstyti daugiau nei 3,2 mln. Eur valstybės paramos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Energetikos ministerijos inicijuotas projektas suteikia naujų galimybių gauti investicinę paramą iki 500 kWh talpos ličio geležies fosfato ar ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui.
Tokios talpos įrenginyje sukauptas maksimalus – 500 kWh – elektros energijos kiekis prilygsta, pavyzdžiui, pramoninio 370 litrų talpos šaldytuvo arba pramoninio kondicionieriaus (šildymo galia – 2 kW, šaldymo galia – 2 kW) per vienerius metus suvartojamam elektros energijos kiekiui.
Bus finansuojami ne tik gamintojų, bet ir gaminančių vartotojų, kuriems taikomas grynojo atsiskaitymo modelis, projektai.
Kaupimo įrenginyje turi būti kaupiama elektros energija iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir per metus sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos. Dėl paramos energijos kaupimui galės kreiptis tiek jau turintys įrengtą saulės ar vėjo elektrinę, tiek planuojantys jas įsirengti. Nereikalaujama, kad elektrinė, prie kurios prijungtas kaupimo įrenginys, būtų įrengta, naudojantis valstybės teikiama parama.
Įmonės, ūkininkai, bendrijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti bendrijos statusą, atitinkantys mažos ir vidutinės įmonės kriterijus, gali gauti nuo 30 proc. iki 40 proc. siekiantį finansavimą nuo pagal įkainį paskaičiuotos kaupimo įrenginio įrengimo išlaidų sumos.
Kaupimo įrenginio įrengimo projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotuosius vieneto įkainius (1 kWh kaupimo įrenginio talpos) – 744,23 Eur be PVM, naudojant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį, arba 646,41 Eur be PVM, naudojant ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį.
Paraiškos bus atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. pareiškėjai galės teikti paraiškas nuolat, kol bus pateikta paraiškų visai kvietime numatytai paskirstyti sumai arba pasibaigs nustatytas paraiškų pateikimo terminas. Tęstinės atrankos būdu pateiktos paraiškos vertinamos ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami pagal paraiškų teikimo eilę.
Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2024 m. spalio 4 d., užpildant elektronines formas.
SVARBU!
2024 m. balandžio 16 d. 13.30 val. potencialiems pareiškėjams rengiamos nuotolinės konsultacijos apie šį kvietimą. Kviečiame registruotis iki 2024 m. balandžio 12 d., užpildant Registracijos formą.
Finansavimo sąlygos ir detali informacija apie paraiškų teikimo procesą ir dokumentus skelbiami LEA svetainėje www.ena.lt skiltyje „Kvietimai teikti paraiškas“ ir svetainėje www.esinvesticijos.lt. Pasiteirauti apie lėšų skyrimo sąlygas ir paraiškų teikimą galima el. paštu kaupikliai@ena.lt ir tel. +370 5 230 3312.
Planuojančius kurti bendrijas, kviečiame susipažinti su LEA svetainėje pateiktomis rekomendacijomis dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.
LEA svetainėje patalpintame Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapyje pateikiama reikalinga informacija apie galimybes vystyti projektus bet kurioje Lietuvos teritorijoje.
___________________________
Finansavimas individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įrengti ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių saugojimo pajėgumams sukurti skiriamas pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Investicinė parama individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams“. Projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.