Tvarus ūkininkavimas ir maisto gamyba – pagrindinė tema, kuri buvo aptarinėjama Briuselyje vykusioje Pasaulinėje tvarumo konferencijoje. Ją organizavo Tarptautinė sertifikavimo organizacija (ISCC), o Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) jau treti metai kaip yra šios tarptautinės organizacijos nariai. Iš konferencijos grįžęs ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus sako, kad tarptautinėje tvarumo konferencijoje buvo aptarta nemažai temų: nuo reguliavimo sistemų, skatinančių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir švelninti klimato kaitą, iki ISCC sertifikatų vaidmens.
Sertifikatų poreikis auga
Konferencijoje Gernotas Klepperis, buvęs ISCC asociacijos valdybos pirmininkas (2010–2024 m.), teigė: „Tvarumas keičia žmonių mąstymą. Buvo imtasi daugiau veiksmų įmonių ir įstatymų leidybos lygiu, kad tvarumo ambicijos virstų realybe. Tačiau siekti tvarumo yra viena, o jį įgyvendinti, užtikrinti skaidrumą tiekimo grandinėje yra visai kas kita. Štai čia ir slypi mūsų galimybės, ir iššūkiai.“
Konferencijoje dalyvavo 1 400 dalyvių iš 83 šalių. ISCC priklauso mokslinių tyrimų institutai, nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės ir kt. Viso – 273 nariai. Konferencijoje verslo atstovai ieškojo galimybių kaip galėtų prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos ir naujų reikalavimų. Jan Henke, ISCC direktorius, teigė, jog ISCC sertifikatų ir licencijų poreikis išaugo, įmonės nori sertifikuoti savo naudojamas žaliavas ir taip siųsti vartotojams žinutę, kad jie naudoja patikimus produktus.
Tvarumas – ne tik aplinkosauga
Iš konferencijos grįžęs ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas R. Stonkus pabrėžė, kad tokio formato renginiai itin svarbūs norint suprasti, kad klimato kaita ir nauji reikalavimai tapo ūkininkavimo ir verslo neišvengiamybe ir norint toliau dirbti teks išmokti prisitaikyti prie naujų įsipareigojimų. Pasak jo, žodis „tvarumas“ vis dažniau minimas ne tik ūkininkavimo srityje, bet ir maisto gamyboje, logistikoje, pakuočių gamyboje ir jų perdirbime. Jau kuris laikas daug dėmesio skiriama ir maisto produktų atsekamumui – iš kurių konkrečiai šalių atkeliavo mėsa, daržovės ir pan.
„Tvarumas yra gana plati sąvoka. Tai apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius aspektus. Pavyzdžiui, siekiama žinoti kokiomis sąlygomis buvo auginti maisto produktai tam tikroje šalyje, ar nebuvo padaryta žmogaus teisių pažeidimų“, – dėstė R. Stonkus. Visi šie aspektai vis labiau rūpi ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir vartotojams.
Konferencijoje didelis dėmesys skirtas klimato kaitai. Apskaičiuota, kad ES iki 2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigos į aplinką buvo išmesta 787 mln. tonų CO2 ekvivalento. Paryžiaus susitarime įsipareigota, kad iki 2030 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį turi sumažinti bent 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu.
„CO2 emisijų apskaita neabejotinai palies ir ūkininkus. Jiems svarbu žinoti, kaip ši apskaita bus vertinama. Verslas savo emisijas jau privalomai skaičiuoja ir fiksuoja, o ūkininkams teks tai daryti netolimoje ateityje. Tiksliau, tai fiksuoti turės ūkiai, siekiantys gauti paramą už tai, kad jie dirvoje suriš CO2, prižiūrės pievas ir įgyvendins kitas aplinkosaugines priemones. Pokyčiai laukia ir miškų sektoriuje. Europos Komisija patvirtino reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų kertami miškai tam, kad plynės būtų verčiamos žemės ūkio gamybai tinkamais laukais“, – sakė ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas.
ŽŪR primena, kad ISCC (International Sustainability and Carbon Certification) yra nepriklausoma daugiašalė organizacija, atsakinga už ISCC sertifikavimo sistemos plėtrą, peržiūrą ir nuolatinį tobulinimą. ISCC sertifikavimo sistema apima visas tvarias žaliavas, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės biomasę, biogenines atliekas ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Turėdama daugiau nei 10574 galiojančių sertifikatų iš 85 šalių, ISCC yra viena didžiausių pasaulyje sertifikavimo sistemų.
ISCC naudoja skirtingas sertifikavimo sistemas skirtingoms rinkoms. Šios sistemos yra ISCC EU, ISCC PLUS ir ISCC Solid Biomass NL. ISCC EU yra sertifikavimo sistema, padedanti įrodyti atitiktį teisiniams tvarumo reikalavimams, nurodytiems Europos Komisijos Atsinaujinančios energijos direktyvoje (RED) (dabar RED III) ir kuro kokybės direktyvoje (FQD).