ŽŪR projektai pristatomi LKT dirbtuvėse

Lietuvos kaimo tinklo (LKT)  spalio 4 d. 13:00 val. organizuojamose „LKT dirbtuvėse“ bus pristatomos naujovės žemės ūkio srityje.

Lietuvos žemės ūkio rūmų įgyvendintą projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais – spektrometriniais metodais“ pristatys LR ŽŪR Projektų valdymo skyriaus vedėja Ina Kalėdienė.

 

2021 m. spalio 4 d.  „LKT dirbtuvių“ darbotvarkėje: 

13:00-13:10 Įžanga
13:10-13:30

13:30-13:50

EIP projektų pristatymai:

Maumedžio, eglės, beržo ir juodalksnio plantacinių miškų veisimo ir priežiūros inovatyvių technologijų tobulinimas ir sklaida

(Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovas (-ė))

Klausimai-atsakymai/Diskusija

13:50-14:10

14:10-14:30

Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais – spektrometriniais metodais

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Projektų valdymo skyriaus vedėja Ina Kalėdienė

Klausimai-atsakymai/Diskusija

14:30 Nuotolinio renginio pabaiga

 

Šis LKT Sekretoriato organizuojamas „LKT dirbtuvių“ susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis „Microsoft Teams“ programa. Prisijungimo nuorodą galite rasti žemiau.

„Microsoft Teams“ susitikimas

Prisijungti naudodami kompiuterį arba mobiliąją programėlę

Spustelėkite čia, kad prisijungtumėte prie susitikimo

_________________________________________________________________

***

Priminsime, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. „LKT dirbtuvėse“  buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) įgyvendintas projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ ir pateikti 2017 – 2018 m. pasiekti rezultatai.

Pagrindinė problema, kurią kėlė  LR ŽŪR, tai per didelis trąšų naudojimas ir intensyvus žemės dirbimas, dėl kurio žemės ūkio subjektai skundžiasi vis prastėjančia dirvožemio kokybe. Azotinių trąšų perteklius patenka į vandenis ir kenkia aplinkai, įtakoja klimato kaitą, dideli nuolat brangstančių trąšų kiekiai didina produkcijos savikainą bei mažina veiklos pelningumą. Ūkininkai, kurie augina ekologinę ar išskirtinės kokybės produkciją susiduria su mažo derlingumo problema, be to, jų naudojamos ekologiškos trąšos negerina dirvožemio kokybės.

2015 m. (lyginant su 2014 m.) Lietuvos žemės ūkio emisijos išaugo 3 proc. (iki 4,602 t CO2e). Gyvulininkystės apimtys mažėjo, tačiau augo tarša iš produkuojančių dirvožemių dėl sintetinių trąšų naudojimo augimo. Augalininkystėje ŠESD emisijos išaugo nuo 47 proc. (2014 m.) iki 53 proc. (2015 m.,) visų žemės ūkio emisijų. Remiantis atliktais skaičiavimais ir įvertinus esamas ir planuojamas politikos priemones, iki 2035 m. ŠESD emisijos Lietuvos žemės ūkyje turi didelį potencialą didėti.

Lietuvoje per dešimtmetį kultūrinių ir natūralių ganyklų bei pievų ploto dalis nuo visų ŽŪN sumažėjo nuo 36,7 proc. 2004 metais iki 19,2 proc. 2014 metais. Lietuvoje nyko agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė: kaimo paukščių populiacijos indeksas 2013 metais, palyginti su 2000 metais, sumažėjo 27,8 proc. ir buvo vienas žemiausių ES-28 (Lietuvoje – 72,2, ES – 84,4 proc.). Šie procesai rodo, kad blogėja žmogaus gyvenamoji aplinka. Tikroji dirvožemio būklė Lietuvoje gana apgailėtina. Tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta (trūksta organikos, nes mažėja gyvulininkystė).

Faktai:

Per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7 ºC.

Vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4 proc. (2017 m. – 1,5 – 2 kartus).

Atvejų skaičius kai oro temperatūra yra aukštesnė kaip 30 °C, išaugo 3 kartus.

Dienų skaičius su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 10 dienų.

Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm.

Projektą įgyvendino Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai drauge su Gamtos tyrimų centru ir 11 žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai). Bandymai buvo vykdyti 11 ūkių:

  • Šiaulių r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. – pupos, 2018 m. – v. kviečiai.
  • Joniškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. pupos, 2018 m. – ž. kviečiai.
  • Ukmergės r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. – pupos, 2018 m. – v. kviečiai.
  • Vilkaviškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra: 2017 m. – avižos, 2018 m. – žirniai.
  • Anykščių r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. – miežiai, 2018 m. – v. kviečiai.
  • Šalčininkų r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. – miežiai, 2018 m. – ž. kviečiai.
  • Šalčininkų r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2017 m. – grikiai.
  • Telšių r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra: 2018 m. – avižos.
  • Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos ir kopūstai.
  • Pasvalio r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos, kopūstai.
  • Vilkaviškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra – braškės.
  • Biržų r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – juodieji serbentai.

„Svarbu pažymėti ūkininkų išaugusią atsakomybę dėl dirvožemio – pagrindinės jų darbo priemonės, tausojimo. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį susitikome su daug ūkininkų iš įvairių rajonų ir, tenka pripažinti, kad ūkininkai nėra abejingi dirvožemio būklei Lietuvoje, kadangi tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų – 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų.  Lietuvos dirvožemyje natūraliai yra mažai organinių medžiagų palyginti netgi su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija, todėl įgyvendintas projektas yra savalaikis ir labai svarbus“, – pažymėjo projektą pristačiusi LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Dar 2018 m. Lietuvos žemės ūkio rūmuose EIP grupės susitikime dalyvavę ūkininkai jau planavo projekto tęstinumą, nes pastebėjo realią naudą ne tik saugant dirvožemį, bet ir taupant lėšas trąšoms.

Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ Nr. 35BV-KK-15-1-07891-PR001 vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Nuotraukoje: Ukmergės r. ūkininkas Algirdas Valaiša diskutuoja su Gamtos tyrimų centro mokslininke dr. Virgilija Gaveliene.