ŽŪR taryboje aptarti aktualūs klausimai

Balandžio 4 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai rinkosi į tarybos posėdį, kuriame aptarė vidaus ir išorės komunikacijos klausimas, svarstė ir teikė siūlymus dėl ŽŪR statuto tobulinimo, apžvelgė šiandien itin svarbius žemės ūkio sektoriaus klausimus.

Lietuvos šiltnamių asociacija (LŠA) pristatė rusiškų daržovių problemą

LŠA Valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas apžvelgė šiandien iš Rusijos į Lietuvą plūstančių agurkų, kurie keliauja per Baltarusiją ir Lenkiją problemą. „Šiandien Lietuvos vartotojus pasiekia rusiški agurkai, kurių kilmės dokumentai yra klastojami, nes juose nurodoma, kad jie užauginti Lenkijoje. Dėl brangesnės energetikos, trąšų ir aukštesnių ES kokybės reikalavimų, taršos ar klimato kaitos mokesčių, Lietuvos augintojai negali konkuruoti su keletą kartų pigesnėmis rusiškomis daržovėmis. Tai tik pradžia, nes netrukus sulauksime ir bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų, ir kitų daržovių antplūdžio. Agurkų per vieną mėnesį iš Rusijos buvo įvežti tokie kiekiai, kokius mes užauginame per visus metus. Apgailėtina, bet rusiškos daržovės, pateikiamos kaip lenkiškos, arba net lietuviškos ne tik turgavietėse, bet ir per įmones laimėjusias viešus pirkimus maitinti viešojo sektoriaus subjektus – švietimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kt. Dėl tokios situacijos Lietuvos augintojai patiria nuostolius, nes šviežių daržovių rinka yra labai jautri kainai bei realizuojamam kiekiui. LŠA kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, kad produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas. Taip pat prašome įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį, kad šešėlinės produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas, nes tai kenkia ne tik šiltnamių sektoriaus konkurencingumui Lietuvoje, bet ir kelia pagrįstą vartotojų nepasitikėjimą visa Lietuvoje užauginta ir parduodama produkcija. Kreipsimės į atsakingas institucijas, kad būtų atliekami patikrinimai dėl įvežtų agurkų bazėse, turguose, atlikti laboratoriniai tyrimai, nustatantys kilmės šalį ir pan.”, – kalbėjo P. Andriejavas.

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad reaguojant į problemą, ŽŪR kreipiasi į Lenkijos žemės ūkio rūmus ir drauge bus kreipiamasi į ES institucijas, siekiant uždrausti žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvesti netarifines priemones (produktų veterinarinės patikros pasienyje ir pan.), išaiškinti įmonės, kurios importuoja „kruviną produkciją“ (šiuo atveju agurkus) ir jas viešinti visuomenei.

Mėsinių galvijų augintojai sieks tobulinti tvarką

Lietuvos galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) atstovas, ŽŪR Tarybos narys Vytautas Barkauskas pažymėjo, kad mėsinių galvijų augintojai nepatenkinti nauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtinta tvarka, kurioje numatyta, kad jei mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesieks 51 procento, tai išmoka sieks tik po 76,22 Eur. Vadinasi dalis ūkininkų, auginančių mėsinius galvijus, patirs nuostolius. Todėl LMGAGA, drauge su ŽŪR. planuoja kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl tvarkos tobulinimo.

Aktyvios diskusijos dėl ŽŪR statuto tobulinimo

ŽŪR nariai aktyviai diskutavo dėl ŽŪR veiklų ir funkcijų, tikslų ir uždavinių. Aktyviai diskusijoje dalyvavo VVG tinklo atstovė Kristina Švedaitė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, LŠA atstovas Donatas Montvila, Lietuvos ūkininkių draugijos vadovė Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovė Zofija Cironkienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” atstovas Jonas Kuzminskas.